- išgudrėjimas
- išgudrė́jimas sm. (1) → išgudrėti: O tai vaiko išgudrė́jimai! Slm. \ gudrėjimas; išgudrėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgudrėjimas — dkt. O tai vai̇̃ko išgudrėjimai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas